Gana liaukitės liaupsinti mokytojo profesiją
Šią Mokytojų dieną, kai beveik visa Kinija skuba dovanoti dovanas ir garbinti mokytojus, leiskite man išsakyti kitokią nuomonę.
Pasakysiu tai, kas galbūt ne visai politiškai korektiška: mokytojas tėra dar viena profesija. Jie gauna atlyginimą už savo darbą, tai kodėl gi jie turėtų būti vertinami ypatinga pagarba?
Geri mokytojai, kurie puikiai dėsto, man pasitaikė, bet teko matyti ir prastų. Tačiau tokio mokytojo, kuris būtų turėjęs milžiniškos įtakos ar net pakeitęs mano gyvenimą, aš nesutikau. Dėstyti pamokas yra mokytojo pareiga, o dėstyti gerai – tai profesionalumas. Tačiau juk visose profesijose yra profesionalių žmonių, tad kodėl mokytojai turėtų būti verti ypatingo dėkingumo?
Šiandien įstoti į pedagogiką yra gana lengva. Anksčiau stebėdavau mokinius iš gretimos klasės, kurie nusirašinėdavo namų darbus, dažnai praleisdavo pamokas, sunkiai rišdavo žodžius – nedrįsau įsivaizduoti, kad vieną dieną jie taps mokytojais. Daugeliu atveju mokytojai dirba su nebrandžiais mokiniais. Šiuolaikiniai mokytojai dažniausiai nebeugdo, užtenka, kad mokytų. Negana to, daugelis mokytojų net kokybiškai mokyti nesugeba, o prastas mokytojas gali net sugadinti vaiko gyvenimą.
Kad ir kaip mokytojai akcentuotų kitaip, favoritizmas yra neišvengiamas. Tarp daugybės mokinių, didesnio mokytojų dėmesio sulaukia tik geri ir prasti mokiniai, o būtent čia lengviausiai veisiasi korupcija. Tėvų, kurie dovanoja dovanas, kiša vokelius ar samdo mokytojus privačioms pamokoms, yra apstu. Net teko girdėti, kad kai kurių mokyklų mokytojai atvirai renka vokelius iš tėvų ir skirsto dėmesį mokiniams pagal vokelio sumą – tai išties praplėtė akiratį.
Kokios dar problemos kyla dėl tokio beatodairiško mokytojų liaupsinimo ir idealizavimo? Tai gali paskatinti nebrandžius vaikus / jų tėvus pernelyg pasitikėti nepažįstamu žmogumi. Mokytojas jų akyse tampa šventesnis už tėvus, tėvų žodžių galima neklausyti, o mokytojo – būtinai. Tačiau kas suskaičiavo, kiek pedofilų slepiasi tarp mokytojų? Kiek „Fang Siqi“ tipo tragedijų kasdien nutinka Kinijoje, kur trūksta seksualinio švietimo?
Šeštoje pradinės mokyklos klasėje, vienai mokytojai išėjus motinystės atostogų, buvo atsiųstas pavaduoti vidutinio amžiaus vyras mokytojas iš kitos provincijos. Be to, kad pamokų metu jis dažnai šaukdavo ant neklaužadų mokinių: „Jei pas mus taip būtų, aš jau seniai būčiau spyręs“, jam patiko glostyti mažų mergaičių rankas, aiškindamas joms užduotis. Pamiršau, ar manąją ranką lietė (aš nebuvau viena iš labiausiai mylimų mokinių), tačiau tuo metu niekas nieko nesuprato, daugiausia tik privačiai pašiepdavo, bet nelaikė to rimtu elgesiu ir visiškai nesiejo su seksualiniu priekabiavimu. Dabar pagalvojus, tai gana šlykštu.
Nereikia kalbėti apie nepilnamečius – net suaugę universitetų studentai susiduria su mokytojais, kurie piktnaudžiauja savo pareigomis seksualiniam priekabiavimui, spaudžia per pažymius/diplomus, verčia studentus nemokamai dirbti jiems. Tačiau tokia nevaržoma galia būdinga ne tik mokytojams; piktnaudžiavimas valdžia savo naudai yra įprasta Kinijos problema, pastebima beveik bet kurioje valdžios institucijoje šalyje.
Galite girti ir dėkoti konkrečiam žmogui, kuris jums padėjo, tačiau tokia beatodairiška tam tikros profesijos idealizacija ir liaupsinimas tikrai nėra būtinas.
Taip, gali būti asmenų, kurie padaro didelių nuopelnų („didūs individai“ galbūt netinka, dievų kūrimo judėjimas nepageidautinas), bet neturėtų būti „didžių profesijų“.